Mąstymai laukiant užgimsiančio išganytojo

 

Mąstymai laukiant užgimsiančio išganytojo

GRUODŽIO 21 d.

Prašyti gilaus ryšio su Marija laukiant Jėzaus gimimo

Lk 1, 39–45

  • Marija skuba aplankyti Elzbietos. Pažvelgsiu į Marijos džiaugsmą, kuri neša Jėzų po širdimi. Kelias buvo ilgas ir varginantis, ypač besilaukiančiai moteriai. Pažadinsiu savo troškimą padėti jai kelyje pas Elzbietą.
  • Kokie kyla pojūčiai keliaujant kartu su Marija? Apie ką norėčiau su ja pasikalbėti? Ką galiu pasakyti apie savo meilę Dievo Motinai?
  • „Kelyje“ jos prašysiu, jog padėtų man patirti stiprų ryšį su Jėzumi, kurį Ji pati patyrė.
  • Kontempliuosiu Marijos ir Elzbietos susitikimo džiaugsmą. Paprašysiu gilaus ilgesio pajautimo, kurį jautė Marija ir Elzbieta, laukdamos Viešpaties pažado išsipildymo.
  • Pabandysiu kalbėtis su Marija ir Elzbieta apie besiartinantį Jėzaus gimimą. Ar ilgiuosi Dievo? Ar mano kasdieniai reikalai nesusilpnina mano  dvasinių troškimų  ir Dievo ilgesio? Paprašysiu Šventosios Dvasios, kad pripildytų mane meilės, taip pat kaip Mariją ir Elzbietą, ir leistų man kartu su jomis jausti Jėzaus gimimo artumą.
  • Elzbieta vadina Mariją palaiminta, kadangi įtikėjo Dievu ir Jo pažadu. Nuoširdžioje maldoje prašysiu Marijos, kad išmokytų mane ilgėtis Jėzaus kasdieniuose užsiėmimuose.  Širdyje kartosiu: „Marija, išmokyk mane ilgėtis Jėzaus ir Jam gyventi.“

 

 

GRUODŽIO 22 d.

Prašyti žmogiško jautrumo ir paprastumo susitikimuose su kitu žmogumi

Lk 1, 46–56

*     Žvelgsiu į Marija, kuri Elzbietos namuose tarp kasdieninių patarnavimų patiria gilų džiaugsmą dėl Jėzaus buvimo, kurį nešioja po savo širdimi. Paprašysiu Marijos, kad leistų man dalyvauti Jos dvasiniuose išgyvenimuose.

*   Pastebėsiu džiaugsmą Elzbietos veide, kuriuo dalijasi su Marija. Dvi moterys, kurios su nuolankumu išgyvena Dievo artumą, su galia veikiantį jų gyvenimuose. Paprašysiu Marijos ir Elzbietos , kad išprašytų ramybės ir meilės malonės mano šeimai ir bendruomenei, ypač advento laikotarpiu.

*   Kokie yra mano santykiai su artimaisiais, šeimoje ir bendruomenėje? Ar sugebu pirmas ištiesti ranką visiems žmonėms be išimčių? Ar yra tokių žmonių, kurių vengiu ir dėl įvairių priežasčių nesugebėčiau jiems patarnauti? Kokie tai žmonės? Nuoširdžioje maldoje paprašysiu Marijos, kad padėtų man prie jų priartėti.

*   Žvelgsiu į Mariją, kuri pilna dėkingumo išlieja savo džiaugsmą Dievo akivaizdoje. Šlovina Jį už Jo gerumą ir gailestingumą. Jame Ji atranda savo  vertę ir orumą. Džiaugiasi savo pašaukimu.

*   Dėmesingai ieškosiu Marijos dvasinio grožio himno MAGNIFICAT eilutėse. Kokie Dievo Motinos bruožai ypač mane paliečia? Žvelgsiu į Ją ir sotinsiu savo širdį Jos vidiniu grožiu.

*   Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę maldą?

 

 

GRUODŽIO 23 d.

Prašyti gilios tiesos patirties, jog Dievas manęs troško dar prieš mano pradėjimą

Lk 1, 57–66

  • Įeisiu į Elzbietos ir Zacharijo namus, kad kartu su jais džiaugčiausi šv. Jono gimimu. Stebėsiuosi neįprastu reginiu: pagyvenusio amžiaus moteris laiko glėbyje savo kūdikį. Su tikėjimu kartosiu: „Dievui nėra nieko neįmanomo.“
  • Pastebėsiu nustebusius kaimynus ir artimuosius. Stebuklingas šv. Jono gimimas primena man, kad kiekvienas gyvenimas yra Dievo stebuklas, Jo gailestingumo aktas. Ar pajėgiu stebėtis savo gyvenimu ir už jį dėkoti?
  • Šv. Jono istorija kalba man, kad kiekvienas žmogaus gyvenimas turi „vardą“, kurį dar prieš jo pradėjimą Dievas nešioja savo širdyje. Prieš tai, kai mama nešiojo mane po savo širdimi, Dievas pirmasis mane nešiojo savo širdyje. Džiaugsiuosi šia tiesa.
  • Stebėsiuosi Elzbietos ir Zacharijo laikysena, jie laisvi nuo žmonių nuomonės spaudimo ištikimai pasilieka prie Dievo valios. Zacharijus staigiai patiria tos ištikimybės vaisius. Kartu su juo šlovinsiu Dievą.
  • „Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.“ Šv. Jono gyvenimas primena man, kad Dievas angažuojasi, dalyvauja žmogaus istorijoje. Pažvelgsiu į savo istoriją. Prašysiu Dievo, kad padėtų man įžvelgti Jo veikimą mano gyvenime.
  • Šv. Jonas augo ir dvasia tvirtėjo. Ką galiu pasakyti apie savo dvasinį augimą? Kas mane dvasiškai sustiprina, o kas susilpnina? Prašysiu šv. Jono, kad melstųsi šiandien kartu su manimi žodžiais: „Galingasis Dieve, sustiprink mano Dvasią.“

 

GRUODŽIO 24 d.

K Ū Č I O S

Prašyti stipraus Dievo ilgesio ir džiaugsmo besiartinant Šventajai Nakčiai

Lk 1, 67–79

  • Įsiklausysiu į Zacharijo maldą, kuri paruošia mane Dievo „apsilankymui“. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad pripildytų mane vigilinio Išganytojo ilgesio.
  • Zacharijus šlovina Dievą, jog pažadino galingą gelbėtoją jo namuose. Mąstysiu apie savo namus. Ar pajėgiu šlovinti Dievą už viską, ką jis daro mano gyvenime? Ar pastebiu Jo išganančią galią? Už ką norėčiau Jį šlovinti labiausiai?
  • Zacharijus išvardija gėrybes, kuriomis Dievas jį apdovanojo: išgelbėjo nuo priešų, nuo baimės, parodė gailestingumą, atminė sudarytą sandorą, davė jam sūnų ir patikėjo ypatingą misiją. Pasiliksiu jo džiaugsme.
  • Pamėginsiu išvardyti Dievo akivaizdoje didžiausias geradarybes, kurias patyriau savo gyvenime Jo dėka. Išvysiu Jo ištikimą meilę ir rūpinimąsi manimi. Džiaugsiuosi savo pašaukimu.
  • Kartu su Zachariju šlovinsiu Dievo nuoširdų gailestingumą, su kuriuo kasdien mane aplanko siųsdamas man Jėzų – Tekančią Saulę. Nori mane išvesti iš mano gyvenimo tamsybių.
  • Jėzus nori gimti vidury nakties tam, kad susitiktų pirmiausia su tais, kurie gyvena šešėlyje ir mirties tamsoje. Pakviesiu Jėzų į tamsiausias mano gyvenimo vietas ir prašysiu, jog perkeistų jas į Šventąją Naktį, Jo gimimo Naktį!
  • Ar yra kas nors, kas man kelia nerimą, užgožia džiaugsmą ir Išganytojo laukimą? Pasakysiu apie tai Jėzui. Prisiglausiu prie Jo ir kantriai kartosiu: „Nukreipk mano žingsnius į ramybės kelią.“

 

Kalėdos (nakties Mišioms)

Prašyti, kad giliai išgyventume tiesą, jog Jėzus gimė dėl mūsų

Lk 2, 1–14

    * Įsivaizduosiu žmonių būrius, einančius užsirašyti į savo miestą. Surasiu minioje Kūdikio laukiančią Mariją ir Juozapą. Apmąstysiu ramybę ir kantrumą patiriant kelionės nepatogumus.

    * Ateina naktis. Įeisiu kartu su jais į tvartelį, kuriame jie rado prieglobstį. Įsisąmoninsiu, kad Marija gimdo Jėzų gyvulių tvarte, kur dvokia. Stebėsiu, su kokia meile vysto Jį vystyklais ir guldo į ėdžias.

    * Prieisiu prie ėdžių, kuriose verkia Naujagimis. Atsistosiu arti Marijos ir Juozapo, kad kartu su jais galėčiau įsižiūrėti į Jėzų. Būsiu maldos ir adoracijos tyloje. Ką jaučiu savo širdyje?

    * Vaizduotėje persikelsiu į laukus, kur piemenys gano savo bandą. Prisiartinsiu prie jų. Jie yra sušalę ir pavargę. Įsiklausysiu į jų paprastus, šiurkščius pokalbius. Įsisąmoninsiu, kad Geroji Naujiena pirmiausia yra paskelbiama jiems.

    * Pagalvosiu apie įvairias pasaulio vietas, kur žmonės gyvena landynėse, patiria skurdą ir alkį. Melsiuosi už juos, kad jie tą naktį galėtų patirti Dievo artumą, paguodą ir meilę. Įsimąstysiu į tuos žodžius ir kartosiu juos tol, kol mano širdis bus pilna jų. Ar esu giliai įsitikinęs, kad Jėzus gimsta dėl manęs?

    * Kūdikėlis yra man Dievo ženklas. Dievas ateina pas mane per trapumą ir silpnumą – dreba iš šalčio, verkia. Jo pirma vieta yra ėdžios.

    * Paimsiu Jėzų į glėbį. Pajausiu Jo švelnaus kūnelio drebėjimą. Priglausiu Jį prie savęs ir kartosiu savo maldą: „Myliu Tave. Tikiu, kad Tu esi mano Išgelbėtojas. Atiduodu Tau kiekvieną savo silpnumą.“

 

Kalėdos (ryto Mišios)

Prašyti malonės, kad pažintume Dievo valią paprastuose dienos įvykiuose

Lk 2, 15–20

    * Prisiartinsiu prie piemenų, kuriuos šią naktį pažadino nepaprasta šviesa iš dangaus. Stebėsiu jų išsigandusius veidus, akis. Yra persiėmę tuo, ką jiems pasakė angelas. Bėga į Betliejų pamatyti Kūdikio – Mesijo. Bėgsiu ir aš kartu su jais...

    * Įsisąmoninsiu, kad Dievas ateina į mano kasdienybę netikėtai. Dažnai kaip „kūdikis“ – per paprastus ženklus ir įvykius. Kaip Jis man apsireiškė praėjusiomis dienomis? Kaip aš į tai reagavau?

    * Įsižiūrėsiu į piemenis, „bėgančius“ į tvartelį. Stebėsiu jų reakciją pamačius ėdžiose Kūdikėlį. Įsiklausysiu į jų žodžius – kaip susijaudinę pasakoja apie tai, ką jiems pasakė angelas. Visi stebisi.

    * Prisiminsiu situacijas, kai kas nors man pasakojo apie savo Dievo patirtį. Kokia buvo tada mano reakcija? Ar savo šeimoje, bendruomenėje kalbamės apie Dievą? Ar sugebu pasidalyti, kaip aš patiriu Dievą?

    * Atsistosiu arti Marijos ir stebėsiu susikaupusį Jos veidą. Klausosi, tyli ir meldžiasi. Slepia ir svarsto savo širdyje žmogiškai nesuprantamą Dievo veikimą. Pasinersiu į Jos tylą ir melsiuosi karu su Ja.

    * Ką galiu pasakyti apie savo dvasios būklę, kai mane užklumpa nesuprantami dalykai, kai negaliu suvokti viso to, kas dedasi, kai turiu priimti tai, kas priešinasi mano lūkesčiams? Kokia tada yra mano malda?

    * Prisiartinsiu prie piemenų, kurie grįžta kupini džiaugsmo ir už viską šlovina Dievą. Paprašysiu Marijos, kad padėtų man dėkoti už kiekvieną kasdienybės akimirką: Šlovinu Tave, Dieve, ir už tai, ko nesuprantu.

 

 

Kalėdos (dienos Mišios)

Prašyti džiaugsmo, kylančio iš Jėzaus buvimo mano gyvenime

Jn 1, 1–18

    * Jonas jau pirmose savo Evangelijos eilutėse pareiškia, kad Jėzus, ateinąs dėl manęs į šį pasaulį, yra tas pats Žodis, kuris sukūrė ir palaiko pasaulį dėl manęs. Žodis, kuris neperstojamai veda mano gyvenimą iš chaoso ir palaiko mano gyvybę. Ar tikiu tuo?

    * „Jame buvo gyvybė“. Įsisąmoninsiu, kad kiek kartų su tikėjimu priimu Žodį, tiek kartų leidžiu Dievui gimti mano gyvenime. Ar aš ilgiuosi Žodžio? Ką galiu pasakyti apie savo trokšimą Žodžio?

    * Dievo žodis yra šviesa. Nėra mano širdyje tokios tamsos, kurios Jis nenugalėtų. Surasiu Biblijoje žodžius, kurie mano gyvenimui suteikė ypatingos šviesos ir įkvėpimų.

    * „Buvo Dievo siųstas žmogus“. Prisiminsiu savo širdyje tuos žmones, kurie didžiausių mano gyvenime sumišimų, tamsumų ir krizių metu padėjo man iš naujo pamilti gyvenimą ir surasti jo prasmę. Kas jie tokie?

    * Jėzus atėjo į pasaulį ir Jo nepažino. Atėjo pas savuosius ir nebuvo priimtas. Į savo privatų gyvenimą įsileidžiame tik tuos, kuriuos mylime. Ką galiu pasakyti apie savo asmeninius santykius su Jėzumi?

    * „Mes regėjome Jo šlovę“. Prisiartinsiu prie Jėzaus, kuris tapo Kūdikėliu. Mąstysiu apie Jo silpnumą, trapumą ir švelnumą. Žodis, kuris sukūrė pasaulį, negali įeiti į mano gyvenimą be mano leidimo.

    * „Visiems, kurie Jį priėmė, davė galią“. Paimsiu mažą Jėzų į glėbį ir priglausiu prie savęs. Pakviesiu Jį naujai į savo gyvenimą. Paprašysiu Mariją, kad saugotų manyje meilę Jėzui – Žodžiui, kuriame yra gyvenimas.

 

 

ŠV. NEKALTIEJI VAIKELIAI

Prašyti visiško pasitikėjimo krizių momentais atsiduodant Dievui

Mt 2, 13–18

  • Netrukus po didelio džiaugsmo dėl Jėzaus gimimo, Marijai ir Juozapui ateina didelio išbandymo laikas. Turi su naujagimiu bėgti nuo Erodo, kuris nori nužudyti Jėzų.
  • Pabandysiu įsivaizduoti tą įvykį, kad galėčiau kartu su Jais išgyventi. Skubėdami keliasi vidurnakty. Yra verčiami ieškoti prieglobsčio tautoje, kuri engė Izraelį. Bėga į nežinią.
  • Pasikalbėsiu su Marija ir Juozapu apie jų išgyvenimus tą dramatišką naktį. Paklausiu apie jausmus, kurie tada lydėjo juos. Trokšiu įsijausti į jų kančią ir kartu su jais nakčia bėgsiu į Egiptą.
  • Pastebėsiu, kaip Dievas rūpinasi Jėzaus šeima. Įspėja juos apie būsimus pavojus. Nurodo pabėgimo kelią ir stebuklingai rūpinasi jais visą pabėgimo laiką.
  • Prisiminsiu situacijas, kuriose aiškiai jaučiau, kaip stebuklingai Dievas vedė mano šeimą (bendruomenę) per sunkius gyvenimo išbandymus. Kontempliuosiu ir šlovinsiu Jo gerumą ir rūpestį.
  • Įsiklausysiu į nekaltųjų vaikelių, kuriuos žudė motinų akivaizdoje, klyksmą. Mintimis atvesiu prie Dievo visus vaikus, kurie kenčia prievartą ir pažeminimą. Apglėbsiu juos karšta malda. Atiduosiu gerajam Dievui visas savo vaikystėje patirtas žaizdas. Prašysiu, kad išgydytų širdį ir atmintį.
  • Maldos pabaigoje pakviesiu Mariją, Juozapą ir Kūdikėlį į savo šeimą, bendruomenę. Nuoširdžiame pokalbyje prašysiu, kad Jie mokytų mane visiško atsidavimo Dievui ir pasitikinčios kantrybės išbandymuose.

 

 

Gruodžio 30 d.

Prašyti uolumo žengiant dvasiniu keliu

Lk 2, 36–40

  • Per Dievo gimimo oktavą Bažnyčia skaito Dievo žodį apie pranašę Oną. Duoda man moters pavyzdį, kuri visą gyvenimą laukė Išganytojo atėjimo. Žvelgsiu į tą nepaprastą moterį savęs klausdamas, kuo esu į ją panašus, o kuo jai visai neprilygstu?
  • „Ji nesitraukdavo iš šventyklos.“ Ona moko mane, kaip reikia būti šventuose vietose, kuriuose galiu pagilinti savo jautrumą šventiems dalykams ir Dievo buvimui. Ar mano gyvenime yra tokių šventų vietų (bažnyčia, koplyčia, maldos vieta), kuriose galiu susitikti su Įsikūnijusiu Dievu?
  • „Tarnaudama Dievui per naktis ir dienas pasninkais ir maldomis.“ Pranašė Ona man primena, kad karšta malda ir pasninkas yra ypatingos rūšies tarnystė. Ar tikiu jų galia ir verte? Ką galiu pasakyti apie savo maldą ir pasninką savo gyvenime?
  • „Ji tuo pat metu priėjusi.“ Ona yra budėjimo ir maldos žmogus ir todėl sugeba atpažinti Dievo atėjimo momentą. Prašysiu pranašės Onos užtarimo, kad niekada neprasilenkčiau su ateinančiu Dievu.
  • „Šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems.“ Karšta Onos malda veda ją į karštą liudijimą. Ar mano malda virsta liudijimu mano gyvenime? Ar trokštu su kitais dalintis Jėzaus patirtimi?
  • Antroje šios Evangelijos dalyje esu kviečiamas kontempliuoti šventąją Šeimą, kuri išgyvena savo kasdienybę Galilėjoje. Įsivaizduosiu Jėzų įvairiuose gyvenimo etapuose. Įsisąmoninsiu, kad Dievo Sūnus, panašiai kaip ir aš, patiria visus žmogiškus išgyvenimus.
  • Įeisiu į Jėzaus namus Nazarete. Prisiartinsiu prie Jėzaus ir karštai Jo prašysiu: „Suteik man stiprybės ir išminties, kad visada išlaikyčiau vidinę jaunystę ir dvasinio augimo troškimą.“

 

Gruodžio 31 d.

Prašyti tokios širdies, kuri galėtų priimti Dievo žodį ir Jo klausyti

Jn 1, 1–18

    * Sužadinsiu norą išgyventi tą meditaciją su apaštalu Jonu šlovinimo dvasia. Džiaugsiuosi tiesa, kad Dievo žodis nori su visa savo galia ateiti į mano mintis, troškimus ir planus. Kiekvieną kartą, kai atverčiu Šv. Raštą, galiu būti tikras, kad Dievas duoda man savo Žodį.

    * „Pradžioje buvo Žodis.“ Dievas ištarė mano vardą, kad gyvenčiau. Ar tikiu, kad kiekvienos dienos pradžioje su meile ištaria mano vardą? Ar leidžiu Dievui, kad Jo Žodis būtų kiekvieno mano sumanymo, sprendimo ir darbo pradžia?

    * Jo Žodyje yra mano gyvybė. Yra šviesa, kuri sugeba išvesti mane iš bet kokios tamsumos. Ar tikiu Žodžio galia? Ar tikrai ieškau Jame šviesos ir tiesos savo gyvenimui?

    * Dievas kasdien man siunčia savo Žodį. Ar stengiuosi pažinti Jį maldoje? Ar skiriu laiko Dievo žodžio meditacijai? Ar turiu troškimą priimti tiesą, nors kartais ji būna sunki ir skaudi?

    * Dievo žodis yra veiksmingas. Tampa kūnu mano kasdienybėje, kai tik Jį priimu ir stengiuosi būti Jame. Kasdien gali duoti man jėgų. Klausydamasis Jo, galiu patirti, kad esu mylimas Dievo vaikas.

    * Jėzus, įsikūnijęs Žodis, nebuvo priimtas. Daugelis netikėjo, kad gali ateiti taip paprastai. Įsisąmoninsiu, kad kasdien Jis kalba man per paprastus įvykius, situacijas. Jeigu nepatikėsiu, kad kalba man pilkoje kasdienybėje, galiu prasilenkti, neatpažinti Jo, kaip Betliejaus žmonės.

    * Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi atnaujinsiu troškimą dažniau medituoti Dievo žodį. Prašysiu kasdienybėje jautrumo Jo Žodžiui. Pasirinksiu konkretų laiką, kada galėčiau medituoti Dievo žodį.

 

 

Sausio 2 d.

Prašyti drąsos ir paprastumo liudijant apie Jėzų

Jn 1, 19–28

Įsivaizduosiu Jono Krikštytojo laikyseną, jis yra paprastas ir neturtingas žmogus. Žvelgdamas į jį įsisąmoninsiu, kad Dievas mano gyvenime gali pasinaudoti paprastais ir silpnais žmonėmis, kad sužadintų manyje stiprų Jėzaus troškimą.

  • Kas man buvo Dievo siųstuoju Jonu Krikštytoju? Prisiminsiu žmones, kurie man yra labai brangūs mano dvasiniame gyvenime ir kurie man suteikė daug dieviškos šviesos. Su dėkingumu dabar visus juos prisiminsiu.
  • „...Ką sakai apie save?“ Atkreipsiu dėmesį su kokiu ryžtingumu ir nuolankumu Jonas Krikštytojas kalba apie savo tikėjimą. Viešai klausiamas apie savo pašaukimą su didžia galia liudija tiesą, kuri daugumos buvo priimta su netikėjimu ir nesupratimu. Jono žodžiai parodo jo dvasios stiprybę ir pašaukimo tikrumą.
  • Stovėdamas Dievo artumoje, atvirai paklausiu savęs: ką aš pats sakau apie save? koks yra mano pašaukimas? Ar gerai pasirinkau savo gyvenimo kelią? Ar gyvenime jaučiuosi savo vietoje ir ar tikiu, kad ta vieta yra man skirta paties Dievo?
  • Atidžiai įsiklausysiu į Jono ir „pasiuntinių“ pokalbį. Pastebėsiu, su kokiu aiškumu kalba apie ateinantį Išganytoją. Jonas aiškiai žino, kad yra tik „balsas“, kuriuo Dievas pasinaudoja savo planams įvykdyti. Ar savo žodžiuose ir kalbose neieškau savęs? Ar nesinaudoju Dievu savęs išaukštinimui?
  • Įsisąmoninsiu, kad Dievas taip pat nori pasinaudoti ir mano asmeniu, kad įžengtų į kasdienybę, kurioje gyvenu. Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu, kad suteiktų man Jono drąsos ir nuolankumo, kad nebijočiau liudyti apie Jį.

 

 

Sausis 3 d.

Prašyti malonės visu savimi susivienyti su tyliu ir nuolankiu Jėzumi

Jn 1, 29–34

  • Žvelgsiu į Joną Krikštytoją, į jo asketinį veidą, į žvilgsnį, kuris nukreiptas į Jėzų. Atkreipsiu dėmesį, su kokiu įsitikinimu liudija apie Jį. Atsistosiu tarp minios ir su dėmesiu klausysiuos, ką jis kalba apie Jėzų.
  • Pagautas įkvėpimo Jonas nesuabejoja pavadinti Jėzų „Dievo Avinėliu“, nors jautė, kad kai kuriems tie žodžiai sukels pyktį ir nepasitenkintiną. Leido suprasti, kad lauktasis Mesijas ateina kaip nuolankus tarnas.
  • Ar noriu būti Jėzaus, tarnaujančio ir tylinčio lyg avinėlis vedamas pjauti, mokiniu? Ar turiu aukos dvasios? Kaip elgiuosi situacijose, kai kiti iš manęs reikalauja pasiaukojimo, atsižadėjimo?
  • Pagalvosiu, kad Jėzus, kuris už mane daug garbingesnis, taip pat trokšta mano gyvenime apsireikšti kaip tarnas ir tylus avinėlis. Ar galiu tai priimti? Paprašysiu Jėzaus, kad pripildytų mane troškimu sekti Jį tokiu, kokiu apsireiškia mano gyvenime.
  • Jonas atpažįsta ir pripažįsta Jėzuje Mesiją dėl savo dvasinio jautrumo. Dvasinis Jono jautrumas yra jo gyvenimo dykumoje ir Dievo artumoje vaisius.  Ten išmoko atpažinti Jo balsą ir būti Jam paklusnus.
  • Ką galiu pasakyti apie savo dvasinį jautrumą? Ar sugebu atpažinti Jėzų mažutėliuose ir paprasčiausiuose kasdieniniuose įvykiuose.
  • „Aš tai mačiau ir liudiju...“ Jonas asmeniškai sutiko Jėzų, pamatė Jame Dievo Sūnų ir dabar nori liudyti. Prašysiu Jėzaus, kad suteiktų man gilios vidinės maldos troškimą ir Jo gyvo buvimo maldoje patirties.

 

 

Sausio 4 d.

Prašyti gilaus troškimo būti su Jėzumi

Jn 1, 35–42

Kartu su mokiniais atsistosiu šalia Jėzaus, kad prisiminčiau ir dar kartą išgyvenčiau savo pirmą susitikimą su Juo. „Štai Dievo Avinėlis ...“ – tai pirmi žodžiai, kuriuos išgirdo apie Jėzų, kai Jį pamatė. Pabandysiu prisiminti žodžius apie Jėzų, kurie labiausiai palietė mano širdį ir priartino mane prie Jo. Kada tai buvo ir kokiomis aplinkybėmis?

  • Įsivaizduosiu, kad esu kelyje kartu su mokiniais, kurie seka Jėzumi. Pastebėsiu, kaip Jėzus atsigręžia, žvelgia į mane ir klausia: „Kuo ieškai?“ Ko ieškau savo pašaukime?
  • „Kur gyveni?“ Žvelgsiu į mokinius ir stebėsiu, su kokiu užsidegimu nori pažinti Jėzų. Ar tikrai trokštu pažinti Jėzų? Ar esu pasiruošęs, kaip mokiniai, palikti viską, kad Jį geriau pažinčiau? Kas labiausiai silpnina mano troškimą būti su Jėzumi? Pasakysiu Jėzui apie savo blogus įpročius ir prisirišimus, kurie silpnina mano dvasinius troškimus.
  • „Pasiliko su Juo.“ Tik buvimas kartu su Jėzumi duoda galimybę labiau pažinti ir pamilti Jį. Ką galiu pasakyti apie savo buvimą su Jėzumi? Ar esu didžiadvasis ir dosnus maldoje? Ar negailiu laiko Jėzui? Ar nepasiduodu rutinai, apsipratimui ir skubėjimui?
  • Atkreipsiu dėmesį į mokinių entuziazmą po susitikimo su Jėzumi. Susitikimas su Jėzumi juos pakeičia – padaro liudytojais. Prisiminsiu situacijas, kai su kitais kalbėjausi apie Jėzų. Ar tuo metu mano žodžius lydėjo vidinis įsitikinimas apie Jo meilę?
  • Nuoširdžiame pokalbyje su Jėzumi prašysiu, kad Jis patrauktų mane prie savęs, suteiktų artumo bei nuoširdaus ryšio su Juo troškimą.

 

 

Sausio 5 d.

Prašyti asmeniško susitikimo su Jėzumi patirties

Jn 1, 43–51

  • Atsistosiu šalia Pilypo, kuris susitinka su Jėzumi. Jis išgirsta keletą žodžių, kurie visiškai pakeičia jo gyvenimo kryptį. Surado Tą, apie kurį tiek daug skaitė Raštuose. Kokie Biblijos žodžiai labiausiai pakeitė mano gyvenimą? Ar ir toliau juose randu gyvą susitikimą su Jėzumi?
  • Įsijausiu į Pilypo entuziazmą, su kuriuo jis pasakoja Nikodemui apie Jėzų. Jis ne tik apie Jėzų girdėjo, ne tik skaitė, bet Jį asmeniškai susitiko. Ar galiu pasakyti, kad asmeniškai susitikau su Jėzumi? Ar tas susitikimas ir toliau yra manyje gyvas?
  • Pagalvosiu, kad Pilypas savo žodžius sako man. Nori, kad ir aš pamatyčiau Jėzų, „paliesčiau“ Jį. Sako man, kad Jėzus yra Juozapo iš Nazareto Sūnus. Negyvena debesyse, bet vaikšto mano kasdienybės keliuose. Jėzus trokšta su manimi susitikti. Ar aš to noriu?
  • „ Pamatęs ateinantį Natanaelį...“ Jėzus mato kiekvieną žingsnį, kurį darau lik Jo. Pažįsta mane lygiai taip pat kaip Natanaelį. Niekada nenuleidžia nuo manęs akių. Susikaupęs žvelgsiu į Jėzų ir prašysiu Jo, kad atskleistų man tiesą apie mane patį.
  • Atkreipsiu dėmesį į Natanaelio reakciją. Jėzaus žvilgsnis persmelkė jį iki gelmių. Jis išpažįsta, kad Jėzus yra Dievo Sūnus ir Karalius. Prašysiu Jėzaus, kad ir mane pakeistų savo žvilgsniu bei žodžiu.
  • Pasidžiaugsiu Jėzaus pažadu: „Tu pamatysi didesnių dalykų.“ Gyvenimas kartu su Juo viršija mano įsivaizdavimą ir lūkesčius. Jau šiandien Jis sako, kad ateityje pamatysiu Jį šlovėje, apsuptą angelų. Dasžnai kartosiu: „ Duok man regėti Tavąją šlovę.“

 

 

Sausio 6 d.

KRISTAUS APSIREIŠKIMAS

 (Trys Karaliai)

Prašyti, kad suvokčiau Jėzaus buvimą paprastuose kasdieniškuose įvykiuose

Mt 2, 1–12

    * Prisijungsiu prie turtingų Išminčių iš Rytų, kurie keliauja į nežinomą kraštą, kad surastų naujai gimusį Karalių. Stebėsiuosi jų troškimu susitikti su Jėzumi, kurio dar nepažįsta. Klausia apie Jėzų ...

    * Prisiminsiu savo gyvenimo situacijas, kai žadino mano stiprų pažinimo ir susitikimo su Jėzumi troškimą. Kaip atsiliepdavau į tuos troškimus? Ką galiu pasakyti apie savo šiandieninį Jėzaus ieškojimą?

    * Išminčiai suranda Jėzų, kadangi ištvermingai seka jiems kelią rodančią žvaigždę. Atpažįsta ženklą, duotą iš dangaus. Ar savo gyvenime pastebiu kokius nors ypatingus Dievo veikimo ženklus?

    * Kokius malonės ženklus pastebiu savo gyvenime? Ar atpažįstu juos maldoje, dvasiniame vadovavime? Kokiu būdu į juos atsiliepiu?

    * Atkreipsiu dėmesį į Erodo išgąstį. Žinia apie Jėzaus gimimą kelia nerimą. Baimė trukdo jam atpažinti ženklus ir suprasti išminčių žodžius. Jėzuje jis mato priešininką. Nori Jį nužudyti.

    * Prašysiu Dievo, kad apsaugotų mane nuo „Erodo nuodėmės“, nuo širdies neramybės ir baimės, kuri gali uždaryti mane nuo Jėzaus. Ar pastebiu savo baimes, kurios trukdo man susitikti su Jėzumi? Kokias baimes ir neramumus labiausiai norėčiau Jam atiduoti?

    * Atsistosiu tarp išminčių, kurie surado Jėzų. Atkreipsiu dėmesį į jų džiaugsmą. Stebėsiuosi jų tikėjimu: bejėgiame Kūdikėlyje, kurį rado tvartelyje, atpažįsta pasaulio Išgelbėtoją.

    * Kartosiu paprastą maldą savo širdyje: „Jėzau, išmokyk mane pastebėti Tave paprastoje kasdienybėje.“

 

 

Sausio 7 d.

Prašyti ryžtingumo ir pasiryžimo einant pašaukimo keliu

Mt 4, 12–17. 23–25

    * Įsivaizduosiu Jėzų, kuris išsekęs po keturiasdešimties dienų pasninko dykumoje įveikia daugelį mylių, kad pasiektų savo gimtąjį Nazaretą. Ten sutiko Jį skausmingi išgyvenimai. Jis buvo savo kraštiečių išmestas iš miesto. Mąstysiu apie Jėzų, kuris išgyvena sunkumus.

    * Kas yra sunkiausia mano gyvenimo pašaukime, ko labiausiai bijau? Jėzus, nežiūrėdamas skaudžių išgyvenimų ir suprasdamas, kad, panašiai kaip Jonas, stato save į persekiojimo pavojų, pradeda savo misiją.

    * Kur siunčia mane Dievas? Ar savo tarnystėje kreipiu dėmesį į žmones? Pagalvosiu apie tuos, kuriuos mažiausiai myliu, kurių nepriimu. Paprašysiu Jėzaus, kad padėtų man priartėti prie jų ir priimti jų silpnumus.

    * Pirmi žodžiai, kuriais Jėzus kreipiasi į žmones savo misijos pradžioje: „Atsiverskite.“ Reikalingas širdies atsivertimas, kad galėtume klausyti ir priimti Jėzų.

    * Ką galiu šiuo momentu pasakyti apie savo širdies troškimus? Kurių turiu atsisakyti, kad iš tikrųjų galėčiau priimti Jėzų?

    * Stebėsiu Jėzų, kuris eina Galilėjos ežero pakrante. Prisiartina prie užsiėmusių savo verslu žvejų ir sako jiems: „Eikite paskui mane.“ „Jie tučtuojau viską palikę (...) nuėjo su Juo.“

    * Pasistengsiu dar kartą išgyventi savo pašaukimo pasirinkimo momentą. Kada ir kur tai buvo? Ką tada dariau?

    * Užbaigos maldoje prašysiu Jėzaus apsisprendimo ir ryžtingumo renkantis pašaukimo vertybes ir jų siekiant.

 

 

Sausio 8 d.

Prašyti gilaus tikėjimo stebuklinga Jėzaus globa mano gyvenime

Mk 6, 34–44

    * Įsivaizduosiu save žmonių minioje, kuri laukia Jėzaus. Trokšta Jį pamatyti, klausytis, paliesti. Stebėsiu žmonių susijaudinimą, kada pamato ateinantį Mokytoją.

     * Vaizduotėje būdamas toje minioje, prie kurios artinasi Jėzus, atkreipsiu dėmesį į savo jausmus ir susijaudinimą. Kokioje vietoje norėčiau atsistoti? Su kokiomis žmonių reakcijomis labiausiai susitapatinu? Ką norėčiau pasakyti Jėzui?

    * Įdėmiai žvelgsiu į Jėzaus veidą. Pastebėsiu Jo meilės pilnas akis, iš kurių šviečia gailestingumas. Mato iki pat gelmių vargą ir kiekvieno poreikius. Žvelgia į mane. Mato mano širdį, mano dvasinius poreikius. Trokšta juos nuraminti. Ko labiausiai trokštu iš Jėzaus?

    * Minia žmonių klausėsi Jėzaus iki vėlyvo vakaro. Yra pavargę ir išalkę. Įsiklausysiu į Jėzaus ir mokinių pokalbį. Atkreipsiu dėmesį į mokinių bejėgiškumą, kai išgirsta Jėzaus žodžius: „Tai jūs duokite jiems valgyti.“

    * Prisiminsiu situacijas, kuriose jaučiausi bejėgis. Kas tada vyko? Kaip aš tada elgiausi? Kokia tada buvo mano malda? Kur šiandien labiausiai patiriu savo ribotumą? Pasakysiu apie tai Jėzui.

    * Mąstysiu apie Jėzų, kuris padaro duonos padauginimo stebuklą. Atkreipsiu dėmesį į kiekvieną to įvykio smulkmeną. Jėzus paprastais žodžiais ir veiksmais padaro žmogiškai neįmanomus dalykus.

    * Sugrįšiu su Jėzumi į  tuos gyvenimo įvykius, kai patyriau ypatingą Jo artumą. Šiandien dažniau kartosiu žodžius: „Jėzau, dėkoju Tau už Tavo buvimą mano gyvenime.“

 

 

Sausio 9 d.

Prašyti Dievo artumo patirties beviltiškuose situacijose

Mk 6, 45–52

Įsivaizduosiu mokinius, stovinčius entuziazmo pagautoje minioje. Prieš minutę Jėzus padarė duonos padauginimo stebuklą. Visus apima nuostaba. Tuo tarpu Mokytojas verčia juos persikelti į kitą ežero krantą. Moko laikytis atstumo euforijos metu ir ištikimybės „čia ir dabar“ Jo žodžiui.

  • Prisijungsiu prie Jėzaus, kuris vienišas lipa į kalną, kad galėtų pasimelsti. Ateina vakaras. Pasiliksiu kartu su Jėzumi maldoje. Įsižiūrėsiu į Jo susikaupusį veidą. Įsisąmoninsiu, kad Jėzus meldžiasi asmeniškai už mane, pavesdamas mane Tėvui.
  • Evangelistas Morkus mano dėmesį nukreipia į mokinius. Matysiu save, esantį kartu su jais valtyje ežero viduryje. Pučia priešingas vėjas. Jėzaus nėra kartu ir atrodo, kad Jis toli nuo mūsų. Kokią mano gyvenimo situaciją primena šis paveikslas?
  • Nors mokiniai nežino apie tai, bet Jėzus mato visus jų sunkumus. Jis mato kiekvieną mano pastangą, kiekvieną mano širdies virpulį, tobulai pažįsta mano baimes, silpnybes ir vienišumo jausmą. Ar tuo tiki?
  • Jėzus ateina pas mokinius staiga ir netikėtai. Nuovargis ir baimė neleidžia jiems Jo pažinti. Atiduosiu Jėzui savo baimes ir visa, kas apsunkina mano psichinį ir dvasinį gyvenimą, kas trukdo man melstis ir patirti Jėzaus artumą.
  • Matysiu Jėzų, kuris artinasi prie manęs ir sako: „Drąsos. Tai aš. Nebijokite.“ Pakviesiu Jį į savo gyvenimo valtį. Papasakosiu Jėzui apie savo santykius, darbus, vietas, kuriose jaučiuosi vienišas, neištikimas, trapus.
  • Kontempliuosi Jėzų, kuris niekada nenusuka nuo manęs savo veido, saugo mane ir suteikia man drąsos. Giliai širdyje kartosiu Jo žodžius: „Drąsos. Tai aš. Nebijok.“

 

 

Sausio 10 d.

Prašyti dvasinio įžvalgumo išgyvenant Jėzaus artumą

Lk 4, 14–22

  • Kontempliuosiu Jėzų, kuris po mokymo Galilėjos sinagogose ateina į savo gimtąjį Nazaretą. Sugrįžta pas žmones, su kuriais gyveno apie 30 metų, jie girdėjo apie Jėzaus daromus stebuklus. Dabar klausosi Jo sinagogoje. Jėzus žino, kad sunkiausia apaštalu būti savųjų aplinkoje.
  • Mintimis persikelsiu pas savo namiškius ir bendruomenę. Prisiminsiu žmones, tarp kurių užaugau. Kokie dvasiniai ryšiai šiandien mus jungia? Kokia yra bendra mūsų tikėjimo patirtis? Ar meldžiuosi už juos?
  • Atgal sugrįšiu į kontempliaciją Jėzaus, kuris yra sinagogoje. Prisijungsiu prie ten esančios minios. Klausysiuosi Jėzaus, kuris skaito pranašą Izaiją. Ilgiau sustosiu ties kiekvienu pranašystės sakiniu.
  • Įsivaizduosiu, kad Jėzus tuos žodžius šiandien skaito mano parapijos bažnyčioje. Žvelgia į mane. Savo žodžiais nori įeiti į mano kasdienybės ir širdies užkulisius.
  • Ateina į mano neturtą. Kas dabar yra mano didžiausias neturtas? Ateina į mano priklausomybes, surišimus. Kas yra mano „kalėjimas“? Ateina į mano aklumą. Kas yra mano didžiausia tamsybė? Ateina į mano suspaudimus. Kokie yra mano vidiniai suspaudimai? Atneša man savo malonę. Kokios malonės labiausiai ilgiuosi?
  • Stebėsiu susirinkusiųjų sinagogoje nuostabą. Jėzus atskleidžia jų vidinę dvasinę būseną. Jie daug metų kasdienybėje buvo kartu su Juo. Turi išmokti Jėzuje atpažinti kažką daugiau nei „pažįstamą“.
  • Mano dažnas buvimas su Jėzumi gali atvesti į gilų ryšį, bet gali vesti ir į rutiną bei bedvasį susitikimą su Juo. Pakviesiu Jėzų į savo Nazaretą – į namus, šeimą, bendruomenę, į savo užsiėmimus bei maldą, kad iš naujo galėčiau Jį pamilti.