SEKMINĖS

„Ateik, Šventoji Dvasia, apšviesk savo tikinčiųjų širdis ir uždek jose savo Meilės ugnį!“

 

                      Visą devyndienį prieš Sekmines kviečiame Šventąją Dvasią, kad ji nužengtų ant mūsų, kaip kadaise aukštutiniame kambaryje ant apaštalų. Prieš žengdamas į dangų, Jėzus duoda nurodymą savo mokiniams budėti ir laukti, kol Šventoji Dvasia nužengs ant jų: „Jūs pasilikite mieste, kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“. (Lk 24, 49) Be jos – Šventosios Dvasios - esame nepajėgūs skelbti Dievo Žodį, liudyti jį savo gyvenimu.

                      Prieš keletą metų Šventoji Dvasia paragino švęsti Sekmines ne tik bažnyčioje dalyvaujant Šv. Mišiose, bet parodyti visam miestui, kad tikėjimo ugnis dar dega mūsų širdyse ir kviesti visus drauge švęsti Sekmines. Taigi, 22 val. susirinkome prie prekybos centro „Iki“, nuo kurio, su žvakėmis rankose ir giesme lūpose pajudėjome centrine Gedimino gatve link katedros. Eidami šlovinome Dievą, kartkartėmis sustodami specialiai tam  įrengtose stotelėse, kad apmąstytume septynias Šventosios Dvasios dovanas. Gera turėti tikėjimą ne tik savo širdyje, bet ir nebijoti parodyti to kitiems. Juk į tai kviečia ir popiežius Pranciškus! Vieni žmonės nustebę sustodavo šaligatviuose, kiti prisijungdavo prie eisenos, dar kiti stebėjo pro langus. Visiems tai buvo žinia: galbūt vieni nusišypsojo, kiti susimąstė. Prie T. Matulionio paminklo pagiedojome Šventosios Dvasios himną, pasveikinimo žodį tarė J. E. vyskupas J. Ivanauskas. Po to ėjome į katedrą, kur buvo giedama Šv. Dvasios litanija. Labai įdomią ir uždegančią katechezę pravedė kun. Algirdas Akelaitis, primindamas, kas yra Šventoji Dvasia ir kaip ji veikia. Visą naktį vyko Švč. Sakramento adoracija, į kurią jungėsi įvairios parapijoje esančios bendruomenės, maldos grupės bei pavieniai asmenys, kurie panoro bent valandėlę pabūti su Viešpačiu. Šventė baigėsi Šv. Mišiomis 8 val., kurias aukojo J. E. vyskupas J. Ivanauskas. Tačiau misija tęsiasi.