Apsižvalgius po Aukštaitiją...
Apsižvalgius po Aukštaitiją...
norisi pasidalinti patirtais įspūdžiais.
Visai neseniai, balandžio 12 d. teko pakeliauti po mūsų gražiąją Lietuvos Šveicariją – ežeruotąją Aukštaitiją. Tai buvo nedidelė, tik dvylikos žmonių, Kaišiadorių vyskupijos, Širvintų dekanato Gyvojo Rožančiaus draugijos narių grupelė. Ir važiavome mūsų kankinio palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyventais takais. Tai ne pirma kelionė. Šiuo maršrutu teko pravažiuoti ne vieną kartą, tačiau, kaip ir ankstesnėse, taip ir šioje kelionėje teko pamatyti vis ką nors naujo. Ir tai Kaišiadorių vyskupijos GRD vadovės Jolantos Celiešienės ir gerb. Musninkų ir Kernavės parapijų klebono kun. Mariaus Talučio dėka.
Pagrindinis kelionės tikslas buvo aplankyti Alantos kapinėse palaimintojo Teofiliaus mamytės Onos Juočepytės – Matulionienės, mirusios 1877 m., kapą. Mat čia, Kaišiadorių vyskupijos GRD rūpesčiu, prisimenant pal. Teofiliaus beatifikacijos – paskelbimo palaimintuoju, septintąsias metines, prie kapo pastatytas, praeitį menantis suolelis... ant kurio pritvirtinome „naująsias technologijas“ – kodą, kad dabartinių išmaniųjų, plačiai paplitusių telefonų pagalba, sėdint ant suoliuko, būtų galima susipažinti su palaimintojo Teofiliaus gyvenimu.
Čia prie kapo, sukalbėjus Dievo Gailestingumo vainikėlį, suolelis ir ne tik jis, bet ir žmonės, kurie ant jo sėdės ir melsis, gražiais maldos žodžiais kun. Marius palaimino jį. Todėl, mielieji aukštaičiai, kraštiečiai, kviečiame ir Jus apsilankyti Alantos kapinėse, prisėsti ant to suolelio ir pasimelsti, kad pal. Teofilius, kurį motulė vos ketverių metelių paliko našlaitėliu, būtų paskelbtas šventuoju.
Tuo pačiu norisi priminti, o gal dar yra žmonių ir nežinančių, kad Alantos bažnyčioje, vos gimusį, vienos savaitės amžiaus kūdikėlį Teofilių, 1973 m. liepos 1 d. pakrikštijo Alantos bažnyčioje.
Ir dar ne viskas.
Iš Alantos mes pasukome Kudoriškio kaimo link. Aplankėme tą vietą, kur prieš šimtą penkiasdešimt vienerius metus gimė pal. Teofilius Matulionis. Visai netoli tos vietos, kur stovėjo Matulionių sodyba, dabar stovi kryžius palaimintojo atminimui. Prie jo pasimeldėme, sukalbėdami Švč. Jėzaus Širdies litaniją. Ir labai norisi pasakyti, kodėl būtent šią litaniją... Nes čia, 1877m., gimdydama ketvirtą vaikelį, mirė pal. Teofiliaus mamytė, o matydama, kad neišgyvens, prieš pat mirtį savo tris sūnelius pavedė Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Ir šie, tarsi testamentiniai motulės žodžiai, palaimintąjį lydėjo visą gyvenimą.
Iš Kudoriškio pasukome Žibėčių kaimo link. O va čia ir man, važinėjusiai ne kartą šiais maršrutais, buvo naujovė, didžiausia nuostaba ir pagarba šio kaimo bendruomenei. Ačiū Jums Žibėtiečiai, kad taip sumaniai ir taip gražiai įamžinote palaimintojo Teofiliaus tėvelio Jurgio Matulionio gimtinę, kur močiutę dažnai lankydavo našlaitėlis Teofilius.
Dar būtų galima daugiau aprašyti šioje kelionėje patirtų įspūdžių, tačiau labai siūlau, Jums kraštiečiai, patiems pavažinėti po šias apylinkes ir savo akimis pamatyti ir patirti labai daug malonių įspūdžių. Be to, labai siūlau paskaityti mons. dr. Algirdo Jurevičiaus, dabar Telšių vyskupo, knygą - apybraižą „Susipažinkime - esu TEOFILIUS“, parašytą beletrizuotos autobiografinės apysakos žanru. Ši apybraiža yra labai gera galimybė sutikti ir pažinti vyskupą kankinį, palaimintąjį Teofilių.
Dabar mums - maldininkams belieka dar uoliau ir karščiau melsti palaimintajam Teofiliui kanonizacijos – paskelbimo šventuoju t.y. palaimintojo užtarimu iš Dangaus melskime stebuklo.
Kviečiame ir Jus kraštiečiai, jungtis į bendrą maldą šioje intencijoje.
Piligrimė-keliautoja iš Kernavės
ses. Irena Valaitytė (KKMD)
2024 m. balandžio 12 d.