DIEVO GARBEI

    

   Kartą po mišių prie kunigo priėjo jaunuolis ir paprašė leisti bažnyčioje jam kreiptis į tikinčiuosius.
Klebonas leido. Jaunuolis susijaudinęs tarė:
- Broliai ir seserys. Aš esu matematikas. Dirbu vienoje kompiuterių bendrovėje. Viskas, ką aš moku, yra susiję su matematikos mokslu.
Aš noriu padaryti kažką Dievo garbei, noriu padaryti kažką gero žmonėms, bet nieko prasmingo nesugalvoju, išskyrus tai, kad sekmadieniais vaikštau į bažnyčią.
Jeigu kas nors iš Jūsų turi vaikų ar anūkų ir jiems kyla problemų su matematika, aš galiu pas Jus ateiti kartą ar du į savaitę ir tai daryti veltui, Dievui "ant garbės". Tiesiog taip. Aš padėčiau pagerinti jų žinias ir tuo pačiu pažymius.
Tai viskas, ką aš sugebu.
Iš karto atsiliepė gal dešimt mamų ir močiučių, nes jos visos turi vaikų ir anūkų, o matematikoje jie nė "bum- bum".
Kitą sekmadienį po mišių prie kunigo priėjo jauna moteris ir taip pat paprašė žodžio. Ji pasisiūlė tikinčiųjų vaikus mokyti užsienio kalbos. Ir tai darytų taip pat Dievo garbei.
- Aš lankysiu Jūsų vaikus, nesvarbu, kokiame rajone Jūs gyvenate, ir padėsiu ištempti jų anglų kalbos pažymius iki 10.
Trečią sekmadienį bažnyčioje į tikinčiuosius kreipėsi vienos transporto bendrovės vadovas. Jis pasisiūlė ne tik tikinčiuosius iš kaimo į bažnyčią sekmadieniais vežioti, bet kartą savaitėje nuvežti mokytojus pas jų vaikus.
Jis pranešė, kurią dieną, kurią valandą ir kurioje vietoje mikroautobusas jų lauks.
- Nė matematikos, nė anglų kalbos aš nemoku, bet mikroautobusą turiu, - sakė direktorius.
Kadangi pagalbos pasiūlymų atsirado daug ir įvairių, kilo mintis paimti sąsiuvinį ir tuos pasiūlymus surašyti.
Vienoje sąsiuvinio pusėje atsirado grafa "Prašau pagalbos" kitoje - "Galiu padėti".
Grafoje "Galiu padėti" atsirado senjorų pasiūlymai "Galiu nemokamai apgyvendinti dvi studentes, yra laisvas kambarys, nes gyvenu viena".
Pasiūlymų padėti buvo daug ir įvairių.
Daugybė žmonių norėjo padaryti ką nors gero kitam, o svarbiausia - "Dievo garbei".
Kunigas kiekvieną sekmadienį skaitydavo tą sąsiuvinį, šypsojosi ir galvojo:" Žmonės kur kas geresni nei atrodo.
Kiek gerų darbų jie gali padaryti "Dievui ant garbės".
Tik nelabasis jiems neleidžia.