Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje švenčiami šie atlaidai

Šv. Juozapo – kovo 19 d.

Bažnyčios titulo – Kristaus Atsimainymo atlaidai – rugpjūčio 6 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Švč. Mergelės Marijos Rožančinės atlaidai – spalio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Šv. Jono Pauliaus II atlaidai - spalio 22 d. (keliama į artimiausią sekmadienį).

Katedros konsekravimo metinės – gegužės 10 d.

+++

Kas yra atlaidai?

Katalikų Bažnyčiai, kurią įsteigė Kristus, yra pavesta pasaulyje skelbti Gerąją Naujieną – Evangeliją. Bažnyčia turi įvairių priemonių šiam tikslui pasiekti. Savo veiklą ji vykdo septyniais Kristaus įsteigtais sakramentais – regimaisiais ženklais, kuriais gaunama Dievo malonė. Jai patikėtą misiją Bažnyčia vykdo ir sakramentalijomis (maldas palydintis kryžiaus ženklas, rankų uždėjimas, pašlakstymas švęstu vandeniu. Taip pašventinami: valgis, tam tikros vietos, daiktai, krikščionišką religingumą primenantys ženklai), įvairiomis maldingumo praktikomis bei atlaidais.

Techniškai kalbant, „atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje; jį gauna aiškiai nurodytomis sąlygomis tinkamai pasiruošęs krikščionis, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri, būdama atpirkimo vaisių dalytoja, turi galią skirstyti ir suteikti atlyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno. Atlaidai esti daliniai arba visuotiniai, žiūrint, ar jie atleidžia tik dalį laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ją visą. Atlaidai gali būti pritaikyti gyviesiems arba mirusiesiems.“

Daugelio vyresnių žmonių sąmonėje ir atmintyje nuo pat vaikystės yra išlikę įspūdžiai ir atsiminimai iš gimtojoje ar kitose parapijose vykusių atlaidų. Tie, vaikystėje palikę įspūdį, atlaidai taip pat turi savą apibrėžimą, kurį, tiesa, daugelis seniai žino kaip šv. Antano, šv. Petro ir Pauliaus, šv. Onos, Škaplierinės ar Škapliernos ir daugybė kitų atskirų šventųjų vardais pavadintų tokių atlaidų. Žinoma, kyla klausimas kodėl esti toks atlaidų pavadinimas ir ką gi jis iš esmės reiškia?

Atlaidais taip pat vadinama Bažnyčios šventė, dažniausiai siejama su Švč. M. Marijos ir šventųjų gyvenimu. Tą dieną tikintieji, atlikę Bažnyčios nustatytas apeigas, gali gauti nuodėmių atleidimą ir pelnyti atlaidus sau bei mirusiesiems. Tai taip pat parapinė šventė, rengiama kurio nors šventojo garbei ir vadinama jo vardu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „atlaidų subjektas yra krikščionių darbai, o ne daiktai ar vietos – tai yra tik priemonės atlaidams gauti”. Kitaip tariant, atlaidų subjektas yra ne šventovė, katedra ar relikvijorius, bet krikščionio malda, maldinga kelionė, pamaldumo praktikos, gailestingumo ir meilės darbai – nors kartais atlaidai sietini su tam tikru objektu ar vieta.

Atlaidai suteikiami arba, kitaip sakant, juos gali laimėti tas žmogus, kuris atvykęs į bažnytinę šventę išpildo atlaidams laimėti nustatytas sąlygas. Šias sąlygas nustato Apaštalų Sostas, Apaštališkoji Penitenciarija – viena iš popiežiaus vardu vykdančių savo misiją Bažnyčioje kongregacijų.

Svarbiausios atlaidų taisyklės

Atlaidus laimėti gali kiekvienas pakrikštytas, neekskomuni­kuotas ir atlikęs įsakytus darbus, esantis be sunkios nuodė­mės žmogus. Kad tikintysis galėtų laimėti atlaidus, jis turi turėti bent bendrą intenciją juos gauti ir nustatytu laiku bei sąlygomis atlikti įsakytus darbus.

Visuotiniams atlaidams laimėti reikia įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą ir išpildyti tris sąlygas: atlikti išpažintį (būti malonės būsenoje), priimti šv. Komuni­ją ir pasimelsti popiežiaus intencija. Pasimelsti popiežiaus intenci­ja čia reikia suprasti ne maldą už popiežių, bet maldą ta intencija, kuria kiekvieną mėnesį meldžiasi Šventasis Tėvas. Be to, reikia padaryti pasiryžimą nedaryti jokių, kad ir lengvų, nuodėmių. Jei tokio nusiteikimo trūktų arba būtų nepakanka­mai išpildomos minėtos sąlygos, pelnomi tik daliniai atlaidai.

Šios sąlygos gali būti išpildytos prieš ar po keleto dienų nuo įsa­kyto darbo įvykdymo. Tačiau priimti Šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija reikėtų tą pačią dieną, kada atliekamas darbas.

Pavyzdžiui, pelnyti visuotinius atlaidus Žemaičių Kalvarijos šventovėje galima įprastinėmis sąlygomis (būtent atlikus sakramentinę išpažintį, priėmus eucharistinę Komuniją bei pasimeldus popiežiaus intencija, taip pat atsisakius prisirišimo prie bet kokios, kad ir lengvos, nuodėmės), jei tikintysis pamaldžiai dalyvaus kokiose nors šventose apeigose ar bent viešai sukalbės Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą:

  • per šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę;
  • per bazilikos vardo (titulo) iškilmę (gegužės 31 d.);
  • per kiekvienais metais liepos 2-12 d. vykstančių Didžiųjų atlaidų iškilmes;
  • kiekvieno mėnesio 2 d.;
  • vieną kartą per metus kiekvieno tikinčiojo laisvai pasirinktą dieną;
  • tiek kartų, kiek būriu keliaus pasimelsti į Žemaičių Kalvariją.

Kitais atvejais gaunami tik daliniai atlaidai.

Kuo Atlaidai skiriasi nuo nuodėmės atleidimo?

Nuodėmė visada turi savo padarinių. Ji sužeidžia žmonių tarpusavio santykius, žmonių santykius su Dievu, pažeidžia žmogaus darnų santykį su pačiu savimi, atneša neramybę ir t. t. Iš kur pasaulyje atsirado nelaimės, ligos ir pati mirtis? Dievas gi nesukūrė tokių dalykų. Dievas nesukūrė blogio. Blogis pasaulyje atsiranda dėl nuodėmės. Blogis yra gėrio nebuvimas, gėrio nebūtis.

Kančios Dievas taip pat nesukūrė. Kančia yra nuodėmės pasekmė, nuodėmės padarinys. Žmonės kenčia. Ir nebūtinai už savo nuodėmes. Mat žmonės negyvena po vieną – mes gyvenam visuomenėj ir vieni kitiems darome įtaką. Ir mūsų nuodėmės vienokiu ar kitokiu būdu įtakoja kitus…

Bausmė už nuodėmes kyla ne tiek iš Dievo, kiek iš pačios nuodėmės prigimties. Nuodėmės pasekmės yra dvejopos – amžinoji ir laikinoji bausmė. Sunki nuodėmė nutraukia bendrystę su Dievu, todėl nesam pajėgūs pasiekt amžinojo gyvenimo. O amžinojo gyvenimo netektis ir yra vadinama „amžinąja bausme“. Jei žmogus palieka save sunkioje nuodėmėje, jis pats save nubaudžia amžinąja bausme. Lengvos nuodėmės sukelia nesveiką prisirišimą. Tai turi būti atitaisyta nuskaistinimu arba čia, žemėje, arba po mirties (skaistykloje).

Per išpažintį, jei žmogus gailisi už savo nuodėmes ir sąžiningai jas išpažįsta, jam yra atleidžiamos visos nuodėmės bei amžinoji bausmė, nes atstatomas ryšys su Dievu, Bažnyčia ir savimi. Tačiau lieka laikinosios bausmės už nuodėmes, lieka nuodėmės padariniai (panašiai kaip išgydžius žaizdą lieka randas). Nuodėmės paliktų randų gydymas yra laikinoji bausmė. Atlaidai naikina tuos randus.

Šaltinis: bernardinai.lt