Brangūs lietuviai,

Netrukus, kovo 11-ąją, minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Prabėgo trys dešimtys metų nuo dienos, kurią Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Daugelis pamena tą jaudulį ir džiaugsmą išgirdus, kad Lietuva vėl laisva ir nepriklausoma. Tuomet kiekvieno lietuvio, gyvenančio tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje, laukė klausimas: ką darysiu aš su šia atgauta Lietuvos laisve, ar būsiu laisvos Lietuvos pilietis, kaip elgsiuosi juo būdamas?

Įvairiais laikais Lietuvos žmonės keliavo svetur studijuoti, dirbti, gyventi. Nepriklausomybės atkūrimas paskatino juos permąstyti savo santykį su Lietuva, o į ją sugrįžusius – įsišaknyti į savo protėvių žemę iš naujo. Tie, kurie pasiliko svečiose šalyse, atnaujino ryšius su Lietuva kitaip: meldėsi už savo tėvynę, labiau padėjo giminaičiams Lietuvoje, atvykdavo vesti mokymų ir kursų ką tik atgavusiems laisvę žmonėms.

Šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Ateitininkų metais – švenčiame ateitininkų 110-ąjį gimtadienį. Ši organizacija ypač prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo išeivijoje, o po Nepriklausomybės atgavimo ugdo jaunas tėvynę mylinčių žmonių širdis ir protus Lietuvoje bei kitose šalyse. Ateitininkų šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje!“. Kiekvienas iš mūsų, jei ir nesame ateitininkai, esame nuolat kviečiami atsinaujinti, atsiversti ir atnaujinti tai, kas yra aplink mus. Ateitininkų principai aktualūs kiekvienam iš mūsų: tautiškumas, šeimyniškumas, katalikiškumas, inteligentiškumas ir visuomeniškumas.

Meilę tėvynei reikia puoselėti ir ugdyti. Todėl esame dėkingi ne tik ateitininkams, bet ir visoms organizacijoms, kurios vienija lietuvius ir stiprina bendruomeniškumą: Pasaulio lietuvių bendruomenei, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai, Lietuvos vyčiams, skautams bei daugybei kitų. Kiek stovyklų, sąskrydžių ir suvažiavimų ugdo jaunus žmones ir puoselėja lietuvybę išeivijoje! Dėkojame visų jų organizatoriams, vadovams ir dalyviams. Esame dėkingi lituanistinėms mokykloms, jų mokytojams ir darbuotojams, kad įtraukia į ugdymo programas ir tikybą. Nuoširdžiai ačiū katechetams, kurie rengia vaikus įkrikščioninimo sakramentams ir poras – santuokai. Dėkojame visiems, kurie, dirbdami savo kraštuose, teikia įvairiopą pagalbą Lietuvai. Jūs visi padedate ne tik geriau pažinti šaknis, bet ir atpažinti tapatybę bei semtis jėgų darbuotis dėl Lietuvos ateities.

Šventasis Jonas Pauliaus II, kurio šimtąsias gimimo metines šiemet švenčiame, išvykdamas iš Lietuvos Marijai pavedė Lietuvos ateitį linkėdamas, „kad šios kilniadvasės tautos vaikai, siekdami moralinės ir medžiaginės pažangos, Dievo Žodyje surastų šviesą ir paramą, deramai gerbtų kiekvieno žmogaus orumą, išlaikytų taiką visuomenėje ir dvasios ramybę“.

Šv. Kazimieras, Marijos mylėtojas ir Lietuvos globėjas, šiandien teužtaria kiekvieną lietuvį, kad įsišaknijęs širdyje Dievo Žodis būtų gyvenimo šviesa ir padėtų ugdyti lietuvių tautą ateičiai, puoselėjant tą laisvę, kuria džiaugiamės mes ir mūsų tėvynė.

+ Arkivyskupas Gintaras Grušas
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas

Prel. Edmundas J. Putrimas
Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams

Maldos už lietuvius visame pasaulyje diena minima kovo 1 dieną.