Brangieji broliai ir seserys, džiugių Velykų!

Jėzus prisikėlė iš numirusių.

Bažnyčioje ir visame pasaulyje skamba ši žinia, kartu su Aleliuja giesme. Jėzus yra Viešpats. Tėvas jį prikėlė. Ir jis visada yra gyvas tarp mūsų.

Pats Jėzus buvo užsiminęs apie savo mirtį ir priskėlimą, kalbėdamas apie kviečių grūdą. Jis sakė: „jei kviečių grūdas nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas, o jei apmirs, jis duos gausių vaisių“ (Jn 12,24). Kaip tik tai ir atsitiko: Jėzus, Dievo žemėje pasėtas kviečių grūdas, mirė nužudytas dėl pasaulio nuodėmių, dvi dienas išbuvo kape, tačiau jo mirtyje slypėjo Dievo meilės galia, kuri išsiveržusi apsireiškė trečiąją dieną. Šią dieną mes šiandien švenčiame – Viešpaties Kristaus Velykas.

Mes, krikščionys, tikime ir žinome, kad Kristaus prisikėlimas yra tikra nenuvilianti viltis pasauliui. Tai kviečių grūdo jėga, tos meilės, kuri nusižemina ir aukojasi iki galo ir kuri tikrai atnaujina pasaulį. Ši jėga duoda vaisių taip pat ir mūsų dabartinės istorijos dirvoje, kurioje tiek daug neteisingumo ir smurto. Ji duoda vilties ir orumo vaisius ten, kur yra daug skurdo ir atskirties, kur badas ir bedarbystė, tarp pabėgėlių ir migrantų, kuriuos taip dažnai atstumia dabartinė „išmetimo“ kultūra, tarp narkotikų platinimo, prekybos žmonės ir mūsų dienų vergystės aukų.

Šiandien mes prašome taikos vaisių visam pasauliui, pradedant brangiąja kenčiančia Sirija, kurios gyventojus vargina niekaip nesibaigiantis karas. Per šias Velykas prisikėlusio Kristaus šviesa tepasiekia visų politinių ir karinių vadovų sąžines, kad tuoj pat būtų sustabdytas žudymas, kad būtų laikomasi humanitarinės teisės ir sudarytos sąlygos suteikti pagalbą stokojantiems mūsų broliams ir seserims, o kartu, kad būtų sudarytos galimybės sugrįžti į namus visiems, kurie buvo priversti juos palikti.

Susitaikinimo vaisių meldžiame Šventajai Žemei, taip pat ir šiomis dienomis žeidžiamai atvirų konfliktų, nusinešusių beginklių žmonių gyvybes, Jemenui ir visiems Artimiesiems Rytams, kad dialogas ir tarpusavio pagarba įveiktų susiskaldymą ir smurtą. Prisikėlusiojo ir gėrio pergalės prieš blogį šviesa tepasiekia engiamus ir persekiojamus mūsų brolius Kristuje.

Vilties vaisių šiomis dienomis meldžiame visiems kas trokšta oresnio gyvenimo, ypač tose Afrikos žemyno šalyse, kurias slegia badas, nesibaigiantys konfliktai ir terorizmas. Prisikėlusiojo taika tepagydo Pietų Sudano žaizdas, teatveria širdis dialogui ir tarpusavio supratimui. Neužmirškime to konflikto aukų, ypač vaikų! Tenestinga solidarumo su žmonėmis, priverstais palikti savo gimtuosius kraštus, netekusiais pragyvenimui būtinų priemonių.

Maldaujame dialogo vaisių Korėjos pusiasaliui, kad užsimezgę kontaktai ugdytų darną ir regiono susitaikinimą. Visi, kam suteikta tiesioginė atsakomybė, tesielgia išmintingai ir įžvalgiai, tesiekia korėjiečių tautos gerovės ir tekuria pasitikėjimą visoje tarptautinėje bendruomenėje.

Taikos vaisių meldžiame Ukrainai, kad būtų ryžtingiau siekiama susitaikinimo, kad būtų sudarytos sąlygos humanitarinėms iniciatyvoms stokojančių žmonių labui.

Paguodos vaisių meldžiame Venesuelos gyventojams, kurie – kaip rašo jų ganytojai – savo šalyje gyvena „tarsi svetimoje žemėje“. Prisikėlusio Jėzaus Kristaus galia tesuranda teisingą, taikų ir žmonišką kelią, kuris kuo greičiau išvestų iš juos slegiančios politinės ir humanitarinės krizės. Tesulaukia daugiau svetingumo ir pagalbos tie tos šalies vaikai, kurie buvo priversti bėgti iš savo tėvynės.

Naujo gyvenimo vaisiais prisikėlęs Kristus teapdovanoja vaikus, kurie dėl karų ir bado auga be vilties, be sveikatos apsaugos, nelankydami mokyklos, taip pat ir senus žmones, kurios atstumia egoistinė kultūra, atmenanti viską kas „neproduktyvu“.

Išminties vaisių meldžiame visiems kas visame pasaulyje eina atsakingas politines pareigas, kad visada gerbtų žmogaus orumą, aukodamiesi tarnautų bendram gėriui, visiems savo piliečiams garantuotų pažangą ir saugumą.

Brangieji broliai ir seserys,

ir mums, kaip prie kapo atbėgusioms moterims, skirti šie žodžiai: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“ (Lk 24,5-6). Mirtis, vienatvė ir baimė netars paskutinio žodžio. Yra naujas žodis, kuri viską viršija ir kurį tik Dievas gali ištarti: tas žodis – Prisikėlimas (plg. Jonas Paulius II, kalba po Kryžiaus kelio, 1983 balandžio 18). Dievo galia, jis „traukia nuo kalčių, nuodėmes plauna, puolusiems grąžina nekaltumą, nuliūdusiems – džiaugsmą, maldo neapykantą, vienija širdis, palenkia išdidumą“ (velykinis šlovinimas), skelbia santarvę ir taiką.

Visiems – linksmų šventų Velykų!